užnagė

ùžnagė sf. (1) 1. užpakalinės šuns kojos trumpasis pirštas: Gončas netura ùžnagių užpakalinėse kojose Trk. Gončai yr užplėštų ùžnagių Trk. 2. žr. užnagis: Didžiuliais šalteliais nespėjo atsileisti užnagėlės, kap anytėlė vėl siunčia darbelin (d.) Nč. 3. užmaunama įnagio dalis, užmova: Užnageles gelžines užmauna ant medinės šakės Sd.